Pramonės šakos > Energija, chemikalai ir komunalinės paslaugos

Energija, chemikalai ir komunalinės paslaugos

Energijos, chemijos ir komunalinių paslaugų pramonė apima: energijos išteklių, produktų, žaliavų gavybą, gamybą, importą, eksportą, paskirstymą bei prekybą; chemijos prekių, žaliavų gamybą, importą, eksportą, perdirbimą, prekybą; komunalinių paslaugų teikimą: atliekų ir šiukšlių surinkimą, išvežimą, perdirbimą, aplinkos tvarkymą, valymo ir kitas paslaugas.

Pastaraisiais metais šios pramonės šakos plėtojasi dėl augančio vidinio energijos bei produktų poreikio, atsiveriančių bei naujai randamų užsienio rinkų prekių eksportui, taip pat didėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir poreikio plėtoti komunalinių paslaugų, atliekų rūšiavimo bei perdirbimo verslą. Didelę įtaką turi svyruojančios naftos kainos pasaulio rinkose, taip pat priklausomybė nuo išteklių importo iš Rusijos bei kitų buvusios SSRS valstybių. Problemų sudaro sudėtingas energijos išteklių kainų reguliavimo mechanizmas, energijos tiekėjų monopolizacija. Daug lėšų reikalauja energetikos įmonių pertvarkymas ir atnaujinimas: Lietuva ruošiasi Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Latvija, iki 30% elektros energijos importuojanti iš Rusijos, Lietuvos ir Estijos, daug lėšų skiria termofikacinių elektrinių renovacijai.

Komunalinių paslaugų sektoriaus vystymą stabdo mąstymo inercija, žmonės dar tik pratinasi rūšiuoti atliekas, reikia didelių investicijų į europinius reikalavimus atitinkančias komunalines sistemas, sąvartynus, atliekų bei antrinių žaliavų perdirbimą. Šiame sektoriuje vis dar atsiliekama įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus.

Energetikos sektorius iki šiol lieka sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas. Didėja naftos, gamtinių dujų, kitų išteklių kainos, kartu auga ir infliacija, o tai gali sutrukdyti įvesti eurą Baltijos šalyse 2007 m. pradžioje. Nepaisant didėjančių kainų, didėjant pramonės bei gyventojų poreikiams, auga energijos išteklių vartojimas, ypač elektros ir gamtinių dujų. Mažinami energijos nuostoliai perdavimo ir paskirstymo sistemose. Pagal ES direktyvą mažinamas kietojo kuro naudojimas.

Ateityje energijos, chemikalų ir komunalinių paslaugų sritis turėtų ir toliau sėkmingai plėstis. Galimi pavojai, grėsmės bei rizika susiję su didele Baltijos šalių energetikos priklausomybe nuo Rusijos bei kitų NVS šalių: didžioji dalis neperdirbtos naftos bei gamtinės dujos importuojamos iš Rusijos. Jeigu naftos galima įsivežti tankeriais per jūrų uostus, tai dujotiekiais Baltijos šalys yra susijusios tik su Rusija ir Baltarusija. Naujų dujotiekių tiesimo projektai kol kas migloti.

Kaip svarbiausios bei didžiausios šios srities bendrovės paminėtinos:

• vienintelė regione Ignalinos atominė elektrinė (Lietuva), aprūpinanti elektros energija ne tik Lietuvą, bet ir aplinkines šalis;
• vienintelė naftos perdirbimo įmonė bei viena didžiausių bendrovių Baltijos šalyse „Mažeikių nafta“ (Lietuva), naftos produktus ji tiekia visam regionui;
• naftos produktų transportavimo, krovos bendrovės „Ventspils Nafta“ (Latvija) ir „Klaipėdos nafta“, naftos produktų tiekimo, pardavimo, paskirstymo bei mažmeninės prekybos bendrovės „Kurzemes degviela“ (Latvija) „Eesti Kütus“ (Estija), „Lietuva Statoil“, „Latvija Statoil“ „Eesti Statoil“, „Neste Lietuva“, „Neste Latvija“, „Neste Eesti“, „Lukoil Baltija“ (Lietuva), „Lukoil Baltija R“ (Latvija), „Lukoil Eesti“ (Estija), VEXOil (Latvija), „Mark Oil“, „Reval-Oil“, „Saurix Petroleum“ (Estija);
• didžiausia Baltijos šalyse trąšų ir pramoninių chemijos produktų gamintoja „Achema“ (Lietuva), trąšų gamybos ir prekybos įmonė „Lifosa“ (Lietuva);
• elektros perdavimo sistemų operatoriai „Lietuvos energija“ (Lietuva), „Latvenergo“ (Latvija) „Eesti Energia“ (Estija), elektros energijos skirstymo ir tiekimo bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“, „VST“ (buvę „Vakarų skirstomieji tinklai“) (Lietuva);
• gamtinių dujų prekybos ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ (Lietuva), „Latvijas gāze“ (Latvija), „Eesti Gaas“ (Estija), „Itera Lietuva“, „Itera Latvija“, „Dujotekana“ (Lietuva);
• skalūnų gavybos bendrovės „Viru Keemia Grupp“, „Eesti Põlevkivi“ (Estija)

Patirtis

„Baltic Legal Solutions“ subūrė bene labiausiai patyrusių teisininkų komandą, kuri specializuojasi paslaugų energetikos įmonėms srityje.

„Baltic Legal Solutions“ teisininkai konsultuoja dėl energijos šaltinių projektų finansavimo ir vystymo, prekybos energija ir energijos tiekimo, energijos naudojimo, energijos rinkos reguliavimo ir reformų, dėl investicijų į šilumos ir energetikos ūkio objektus bei potencialius investuotojus, energetikos objektų privatizacijos bei restruktūrizacijos. Taip pat rengia energetikos projektus ir teisės aktus bei analizuoja juos dėl ES energetikos teisės aktų normų atitikimo.

„Baltic Legal Solutions“ teisininkai konsultavo nemažai stambių vietinių energetikos bendrovių įvairiais investicijų, restruktūrizavimo ir kitais verslo klausimais.

Nuorodos ir šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamentas www.std.lt
Centrālā statistikas pārvalde www.csb.lv
Statistikaamet www.stat.ee
Energy in Central & Eastern Europe www.eva.ac.at/enercee
Baltic Business News. Latvian Companies TOP 50 www.balticbusinessnews.com/mod/onl_news.pl?disp=top&file=Latvian_TOP_50.html
Top 500 Companies in Latvia www.konsult.lv/top500.php
Baltic Business News. Lithuanian Companies TOP 100 www.balticbusinessnews.com/mod/onl_news.pl?disp=top&file=LithuaniaTOP100.html
Baltic Business News. Estonian Companies TOP 50 www.balticbusinessnews.com/mod/onl_news.pl?disp=top&file=Est_TOP_50.html
Vilniaus vertybinių popierių birža www.lt.omxgroup.com
Rīgas Fondu birža www.lv.omxgroup.com
Tallinna Börs www.ee.omxgroup.com
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija www.ukmin.lt
Latvijas Respublikas Ekonomikas ministrija www.em.gov.lv
Eesti Majandus– ja Kommunikatsiooniministeerium www.mkm.ee
Verslo žinios www.vz.lt
Dienas Bizness www.db.lv
Äripäev www.aripaev.ee
Lietuvos makroekonomikos apžvalga www.seb.lt/pdf/lt/lma22.pdf